Amerikietiška ir europietiška svajonės remiasi skirtingu laisvės ir saugumo suvokimu. Kol amerikiečiai svarbiausiu laisvės komponentu laiko autonomiją, europiečiai savo laisvę randa bendruomenėse. Nors abi svajonės turi privalumų europietiškoji geriau tarnauja žmonijos ateičiai.
Tokią poziciją gina JAV ekonomistas Jeremy Rifkinas naujausioje savo knygoje „Europietiška svajonė: kaip Europos ateities vizija tyliai užtemdo Amerikietišką svajonę“. Aktyviai Amerikos ekonomiką kritikuojantis autorius prieš 18 metų žurnalo Times buvo pavadintas nekenčiamiausiu mokslininku.
Amerikietiškoji svajonė
Amerikiečiai savo laisvę bei saugumą suvokia negatyviai. Laisvė jiems visada buvo susijusi su autonomija.
Jei žmogus yra autonomiškas, tai reiškia, kad jis arba ji yra nepriklausomas nuo kitų bei yra nepažeidžiamas nekontroliuojamų išorinių aplinkybių. Kitaip tariant, būti autonomišku reiškia būti turtingu.
Kuo daugiau sukaupi turto, tuo nepriklausomesnis esi pasaulyje. Laisvu žmogus tampama tada, kai pradeda priklausyti tik nuo savęs. Turtėdamas žmogus įgyja vis daugiau privilegijų, o su privilegijomis tampa vis saugesnis
Europietiškoji svajonė
Europietiškoji svajonė yra pagrįsta skirtingomis prielaidomis apie tai, kas sudaro laisvės ir saugumo pagrindą. Europiečiams laisvės pagrindas yra ne autonomija o įsitvirtinimas. Būti laisvam reiškia turėti priėjimą prie daugybės ryšių pagrįstų tarpusavio priklausomybės su kitais.
Su kuo daugiau bendruomenių žmogus turį ryšių, tuo daugiau galimybių turi gyventi pilnavertį ir reikšmingą gyvenimą. Su ryšiai ateina priklausymas o su priklausymu - saugumas.
Amerikietiškoji svajonė pabrėžia ekonominį augimą, asmeninį turtą ir nepriklausomybę, o europietiškoji dėmesį skiria nuosekliai plėtrai, gyvenimo kokybei ir tarpusavio priklausomybei.
Amerikietiškoji svajonė aukština darbo etiką, europietiškoji – laisvalaikį ir įsigilinimą. Amerikietiškoji svajonė yra neatskiriama nuo šalies religinio paveldo ir gilaus tikėjimo, europietiškoji yra visiškai sekuliari.
Skirtingos svajonės - skirtinga politika
Amerikiečiai yra labiau linkę pasitelkti karinę jėgą, gindami tai, ką laiko savo gyvybiniais interesais. Europiečiai skeptiškiau vertina karinės jėgos naudojimą ir pirmenybę teikia diplomatijai, ekonominei pagalbai ir taikos palaikymo operacijoms.
Amerikiečiai yra linkę mąstyti lokaliai, o Europiečių lojalumas yra daug platesnis, apimantis ir vietos ir pasaulio lygius. Amerikietiškoji svajonė yra iki šaknų privati ir mažai tesirūpinanti likusia žmonija. Europietiškoji svajonė skatina rūpinimąsi visa planeta.
Europietiškoji svajonė ir ES
Tai tikrai nereiškia, kad Europa tapo rojumi žemėje. Jos problemos kompleksinės o silpnumas akivaizdus. Europos Sąjungos valdžios mašina, anot ES kritikų ir šalininkų, yra milžiniškas biurokratinis labirintas erzinantis net ir didžiausius euro-optimistus.
Tikėtis, kad europiečiai įgyvendino savo svajonę, būtų kvaila. Amerikiečiai taip pat niekada negyveno savąja sekdami. Svarbiausia yra tai, kad europiečiai sukūrė naują pasaulio ateities viziją, kuri daugeliu aspektų skiriasi nuo amerikietiškosios. Europietiškoji svajonė yra stipresnė, nes išdrįsta pasiūlyti naują istoriją, kurioje svarbiausia gyvenimo kokybė, stabilumas, taika ir harmonija.
Istorijos pabaiga ir žmonijos iškilimas
Stabilios ekonomikos idėja yra iš tiesų radikalus pasiūlymas, metantis iššūki istorijos, kaip nuolatinio turtėjimo proceso, supratimui. Stabilios pasaulinės ekonomikos tikslas yra suderinti žmogaus vartojimo poreikius su gamtos galimybėmis perdirbti atliekas ir atkurti resursus. Perėjimas prie šios vizijos yra istorijos pagrįstos nesustojamu materialiniu tobulėjimu pabaiga ir žmogaus asmeninio tobulėjimo istorijos pradžia.
Naujoji svajonė yra pagrįsta ne turto kaupimu, bet žmogaus dvasios įvertinimu. Ji ištraukia žmoniją iš materialistinio kalėjimo, kuriame ji buvo įkalinta nuo XVIII amžiaus. pradžios ir bando perkelti į ateitį, pagrįstą idealizmu. Naujoji europietiškoji svajonė bando atspindėti viso pasaulio geresnės ateities viziją.
*** Parengta pagal Jeremy Rifkin, "The European Dream: How Europe's Vision of the Future Is Quietly Eclipsing the American Dream". Polity Press, 2004.
Straipsnis publikuotas lrytas.lt.
Wednesday, March 14
Tuesday, March 6
Kas laukia Baltijos tigrų?
Vasario viduryje Latvijos ekonomiką nupurtė neįprasta mikrokrizė. Stokholmo Ekonomikos mokyklos Rygoje lektoriaus prognozė, kad dėl infliacijos ir netenkamo konkurencingumo gali būti devalvuotas latas, sukėlė neįprastą reakciją.
SMS žinutėmis sklidusio gando sukelta panika paskatino masinį užsienio valiutų pirkimą. Dėl neįprastos paklausos keli bankai pritrūko grynųjų eurų, dolerių ir svarų sterlingų.
Nors ši “krizė” tebuvo panika, ji atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijos ekonomikoje ne viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti stebint rekordinį ekonomikos augimą. Pernai Latvijos BVP augo net 11 proc.
Pastaruosius metus BVP augimą lydėjo ir didėjanti infliacija. Per trejus metus infliacija Latvijoje siekė 6 procentus, o sausio mėnesį metinė infliacija jau siekė 7,1 procento. Šalies einamosios sąskaitos deficitas trečiąjį ketvirtį pakilo iki 24,2 % BVP.
Kelios dienas po panikos atakos tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ sumažino Latvijai suteiktų reitingų perspektyvos vertinimą nuo „stabili“ iki „neigiama“, o tai reiškia, jog gali būti mažinami patys reitingai.
Netikras pavojus
Tiesa, tai, kad Latvijos latas bus devalvuotas, netrukus paneigė Latvijos banko vadovas. SEB banko ekspertai Lietuvoje ir Latvijoje taip pat pripažino, kad lato devalvavimo rizika yra labai maža.
Daugelis ekonomistų sutaria, kad net prasidėjus tikrai ekonominei krizei lato devalvavimo tikimybė būtų maža. Ketvirtį BVP sudarantis einamosios sąskaitos deficitas taip pat negali būti vertinamas vienareikšmiškai.
Anot Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, einamosios sąskaitos deficitas gali rodyti ir ekonomikos silpnumą, ir stiprumą. Nors didelis skirtumas tarp eksporto ir importo reiškia ekonomikos nekonkurencingumą, tačiau tai, kad užsienio investuotojai sutinka padengti šį skirtumą, reiškia, jog vertinamas ekonomikos potencialas.
R.Kuodis nelinkęs sureikšminti ir skolinimosi reitingų sumažinimo. Anot jo, reitingų agentūros sulaukė nemažai kritikos dėl vėlavimo Azijos krizės metu, todėl dabar gali būti pernelyg atsargios.
Ekonomisto nuomone, net jei užsienio bankai nebeskolintų Latvijos bankams, tai nebūtų jokia tragedija. Kadangi paskolos naudojamos daugiausia nekilnojamajam turtui įsigyti bei užsienyje gaminamos prekėms (įrengimams, automobiliams ir t.t.) pirkti, pasikeitusi situacija netgi padėtų sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir stabilizuotų ekonominę padėtį.
Nors pagrindo panikuoti Lietuvoje bei Estijoje dar mažiau, R.Kuodis neatmeta galimybės, kad panaši panika gali būti sukelta ir Lietuvoje. Anot ekonomisto, lietuviai jau parodė, jog jie, kaip ir latviai, moka panikuoti, primindamas, kad stojimo į ES dieną iš parduotuvių buvo išpirkta visa druska.
Esminės problemos
Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau kuris laikas atkreipia dėmesį į beveik 3 kartus greičiau nei darbo našumas augantį darbo užmokestį. Darbo užmokesčio augimas mažina Baltijos šalių konkurencingumą pasaulyje.
Pavyzdžiui, TVF pateikia du galimus ekonomikos raidos scenarijus Lietuvai. Pirmuoju atveju, jei spartus darbo užmokesčio augimas pasirodys tik laikinas reiškinys, Lietuvoje turėtu nusistovėti šiek tiek lėtesnis, maždau apie 6 proc. metinis BVP augimas, o dėl nusistovėjusios vidaus paklausos sumažės einamosios sąskaitos deficitas.
Antra, jei atlyginimų augimas nesulėtės, prognozuojamas didesnis augimo sulėtėjimas bei einamosios sąskaitos deficito didėjimas. Dėl to pablogėjusi fiskalinė situacija gali Lietuvą pastūmėti į užsitęsusio nuosmukio situaciją, kokioje dabar yra atsidūrusi Portugalija.
Pasaulio banko sausio mėnesio raporte taip pat kalbama apie galimą Baltijos šalių ekonomikų perkaitimą. Vienas perkaitimo ženklų - auganti infliacija. Ekonominis perkaitimas dažnai sukelia kainų burbulus. Būtent tokia situacija jau susiformavo Baltijos šalių nekilnojamo turto rinkose.
Bankų vaidmuo
Daugelyje šalių, kuriose neseniai susiformavo stabili bankų sistema, kyla perinvestavimo problema.
Baltijos šalyse ši problema pasireiškia statybų ir nekilnojamojo turto srityje. Statybų bumas yra finansuojamas bankų. Bankai teikia paskolas ne tik pirkėjams, bet ir statyboms. Būtent bankų skolintos lėšos palaiko statybų sektoriaus augimą.
2004 m. pirmą kartą buvo pradėta rimtai kalbėti apie kainų burbulą. Pastebėta, kad nekilnojamojo turto kainos pasiekė savo piką ir toliau augti nebeturėtų. Tai, kad šios prognozės neišsipildė, lėmė pasikeitusi bankų politika. Palengvintos kreditų gavimo sąlygos vėl išjudino nekilnojamojo turto rinką.
Lietuvoje nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus augimas apie 15-20 proc. kasmet leidžia 2-3 proc. Padidinti bendrą šalies BVP augimą. Tačiau iš skolintų pinigų didele dalimi laikosi ir projektuotojai, prekybininkai baldais bei statybinėmis medžiagomis. Šiose srityse sparčiai augantys darbuotojų atlyginimai dar padidina vidaus paklausą.
Kitaip sakant, didžiąją dalį šalies BVP augimo lemia statybų ir nekilnojamojo turto sektorių augimas. Šių sektorių sumažėjimo, pa vyzdžiui, 20 proc. Sukeltų ir ekonomikos nuosmukį.
Galimi sprendimai
Pasaulio bankas pateikia keturis siūlymus aktyviai politikai siekiant išvengti ekonomikos perkaitimo pasekmių.
Pirmasis - pats elementariausiais siūlymas: mažinti valstybės išlaidas, riboti privatų skolinimąsi bei skatinti taupymą. Apie tai jau kur laiką šneka ir daugelis šalies ekonomistų.
Pasaulio banko nuomone, taip pat reikėtų stiprinti finansinių institucijų kontrolę, stiprinant tarptautinį reguliavimą bei ribojant perteklinius vartojimo bei nekilnojamojo turto kreditus.
Taip pat siūloma stiprinti darbo jėgos tarp sektorinį judėjimą bei skatinti investuotojų pasitikėjimą priimant aiškius euro įvedimo planus bei numatant infliacijos ribojimo priemones.
Prie Pasaulio banko siūlymų reikėtų pridėti nuolatines Lietuvos ekonomistų rekomendacijas, investicijas nuo kelių ir betono perorientuoti į tas verslo sritis, kurios garantuos Lietuvos eksporto konkurencingumą bent jau keletui metų.
Pasaulio banko raporte teigiama, kad jei vidaus paklausa Baltijos šalyse nesumažės, augantis einamosios sąskaitos deficitas gali sumažinti pasitikėjimą Baltijos rinkomis.
To pasekmės būtų bankų investuoto kapitalo pasitraukimas, stiprios korekcijos akcijų rinkose ir ekonominio augimo ir ekonominis nuosmukis.
Straipsnis publikuotas lrytas.lt.
SMS žinutėmis sklidusio gando sukelta panika paskatino masinį užsienio valiutų pirkimą. Dėl neįprastos paklausos keli bankai pritrūko grynųjų eurų, dolerių ir svarų sterlingų.
Nors ši “krizė” tebuvo panika, ji atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijos ekonomikoje ne viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti stebint rekordinį ekonomikos augimą. Pernai Latvijos BVP augo net 11 proc.
Pastaruosius metus BVP augimą lydėjo ir didėjanti infliacija. Per trejus metus infliacija Latvijoje siekė 6 procentus, o sausio mėnesį metinė infliacija jau siekė 7,1 procento. Šalies einamosios sąskaitos deficitas trečiąjį ketvirtį pakilo iki 24,2 % BVP.
Kelios dienas po panikos atakos tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ sumažino Latvijai suteiktų reitingų perspektyvos vertinimą nuo „stabili“ iki „neigiama“, o tai reiškia, jog gali būti mažinami patys reitingai.
Netikras pavojus
Tiesa, tai, kad Latvijos latas bus devalvuotas, netrukus paneigė Latvijos banko vadovas. SEB banko ekspertai Lietuvoje ir Latvijoje taip pat pripažino, kad lato devalvavimo rizika yra labai maža.
Daugelis ekonomistų sutaria, kad net prasidėjus tikrai ekonominei krizei lato devalvavimo tikimybė būtų maža. Ketvirtį BVP sudarantis einamosios sąskaitos deficitas taip pat negali būti vertinamas vienareikšmiškai.
Anot Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, einamosios sąskaitos deficitas gali rodyti ir ekonomikos silpnumą, ir stiprumą. Nors didelis skirtumas tarp eksporto ir importo reiškia ekonomikos nekonkurencingumą, tačiau tai, kad užsienio investuotojai sutinka padengti šį skirtumą, reiškia, jog vertinamas ekonomikos potencialas.
R.Kuodis nelinkęs sureikšminti ir skolinimosi reitingų sumažinimo. Anot jo, reitingų agentūros sulaukė nemažai kritikos dėl vėlavimo Azijos krizės metu, todėl dabar gali būti pernelyg atsargios.
Ekonomisto nuomone, net jei užsienio bankai nebeskolintų Latvijos bankams, tai nebūtų jokia tragedija. Kadangi paskolos naudojamos daugiausia nekilnojamajam turtui įsigyti bei užsienyje gaminamos prekėms (įrengimams, automobiliams ir t.t.) pirkti, pasikeitusi situacija netgi padėtų sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir stabilizuotų ekonominę padėtį.
Nors pagrindo panikuoti Lietuvoje bei Estijoje dar mažiau, R.Kuodis neatmeta galimybės, kad panaši panika gali būti sukelta ir Lietuvoje. Anot ekonomisto, lietuviai jau parodė, jog jie, kaip ir latviai, moka panikuoti, primindamas, kad stojimo į ES dieną iš parduotuvių buvo išpirkta visa druska.
Esminės problemos
Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau kuris laikas atkreipia dėmesį į beveik 3 kartus greičiau nei darbo našumas augantį darbo užmokestį. Darbo užmokesčio augimas mažina Baltijos šalių konkurencingumą pasaulyje.
Pavyzdžiui, TVF pateikia du galimus ekonomikos raidos scenarijus Lietuvai. Pirmuoju atveju, jei spartus darbo užmokesčio augimas pasirodys tik laikinas reiškinys, Lietuvoje turėtu nusistovėti šiek tiek lėtesnis, maždau apie 6 proc. metinis BVP augimas, o dėl nusistovėjusios vidaus paklausos sumažės einamosios sąskaitos deficitas.
Antra, jei atlyginimų augimas nesulėtės, prognozuojamas didesnis augimo sulėtėjimas bei einamosios sąskaitos deficito didėjimas. Dėl to pablogėjusi fiskalinė situacija gali Lietuvą pastūmėti į užsitęsusio nuosmukio situaciją, kokioje dabar yra atsidūrusi Portugalija.
Pasaulio banko sausio mėnesio raporte taip pat kalbama apie galimą Baltijos šalių ekonomikų perkaitimą. Vienas perkaitimo ženklų - auganti infliacija. Ekonominis perkaitimas dažnai sukelia kainų burbulus. Būtent tokia situacija jau susiformavo Baltijos šalių nekilnojamo turto rinkose.
Bankų vaidmuo
Daugelyje šalių, kuriose neseniai susiformavo stabili bankų sistema, kyla perinvestavimo problema.
Baltijos šalyse ši problema pasireiškia statybų ir nekilnojamojo turto srityje. Statybų bumas yra finansuojamas bankų. Bankai teikia paskolas ne tik pirkėjams, bet ir statyboms. Būtent bankų skolintos lėšos palaiko statybų sektoriaus augimą.
2004 m. pirmą kartą buvo pradėta rimtai kalbėti apie kainų burbulą. Pastebėta, kad nekilnojamojo turto kainos pasiekė savo piką ir toliau augti nebeturėtų. Tai, kad šios prognozės neišsipildė, lėmė pasikeitusi bankų politika. Palengvintos kreditų gavimo sąlygos vėl išjudino nekilnojamojo turto rinką.
Lietuvoje nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus augimas apie 15-20 proc. kasmet leidžia 2-3 proc. Padidinti bendrą šalies BVP augimą. Tačiau iš skolintų pinigų didele dalimi laikosi ir projektuotojai, prekybininkai baldais bei statybinėmis medžiagomis. Šiose srityse sparčiai augantys darbuotojų atlyginimai dar padidina vidaus paklausą.
Kitaip sakant, didžiąją dalį šalies BVP augimo lemia statybų ir nekilnojamojo turto sektorių augimas. Šių sektorių sumažėjimo, pa vyzdžiui, 20 proc. Sukeltų ir ekonomikos nuosmukį.
Galimi sprendimai
Pasaulio bankas pateikia keturis siūlymus aktyviai politikai siekiant išvengti ekonomikos perkaitimo pasekmių.
Pirmasis - pats elementariausiais siūlymas: mažinti valstybės išlaidas, riboti privatų skolinimąsi bei skatinti taupymą. Apie tai jau kur laiką šneka ir daugelis šalies ekonomistų.
Pasaulio banko nuomone, taip pat reikėtų stiprinti finansinių institucijų kontrolę, stiprinant tarptautinį reguliavimą bei ribojant perteklinius vartojimo bei nekilnojamojo turto kreditus.
Taip pat siūloma stiprinti darbo jėgos tarp sektorinį judėjimą bei skatinti investuotojų pasitikėjimą priimant aiškius euro įvedimo planus bei numatant infliacijos ribojimo priemones.
Prie Pasaulio banko siūlymų reikėtų pridėti nuolatines Lietuvos ekonomistų rekomendacijas, investicijas nuo kelių ir betono perorientuoti į tas verslo sritis, kurios garantuos Lietuvos eksporto konkurencingumą bent jau keletui metų.
Pasaulio banko raporte teigiama, kad jei vidaus paklausa Baltijos šalyse nesumažės, augantis einamosios sąskaitos deficitas gali sumažinti pasitikėjimą Baltijos rinkomis.
To pasekmės būtų bankų investuoto kapitalo pasitraukimas, stiprios korekcijos akcijų rinkose ir ekonominio augimo ir ekonominis nuosmukis.
Straipsnis publikuotas lrytas.lt.
Friday, March 2
Virtualus gyvenimas: Nusibodo šalta žiema - kraustykis į Internetą
Pavargote nuo savo gyvenimo? Nusibodo rutina? Išeitis gali būti daug paprastesnė, nei jūs manėte. Milijonai žmonių prieglobstį nuo kasdienybės randa antrajame virtualiame gyvenime. „Second life“ – itin sėkmingas virtualus pasaulis kuriame galima bendrauti, flirtuoti, mylėti, kurti ar tiesiog nusipirkti namelį prie jūros.
Gyvenimas - tai žaidimas. Net ir po kelių dienų praleistų „Second life“ nėra lengva pasakyti, kas tai yra. Tai tikrai nėra žaidimas, kaip „World of WarCraft“ ar kiti panašūs projektai. Čia nėra princesės, kurią reikia išgelbėti iš drakono pilies, ar žemę puolančių ateivių. Tai tiesiog gyvenimas.
Viskas, ko norėjote, bet negalėjote padaryti savo Pirmajame gyvenime yra įmanoma Antrajame. „Second life“ - siurrealistinis ir intriguojantis virtualus pasaulis, kuriame kiekvienas gali kurti savo ateitį. Didžioji dalis žaidimo turinio yra sukurta būtent jo gyventojų.
Virtualus gimimas. Pradėti Antrąjį gyvenimą gana paprasta. Tereikia užsiregistruoti projekto tinklalapyje ir atsisiųsti mažą programėlę. Po kelių minučių neišleidę nė cento jūs jau pradedate naują gyvenimą. Kaip ir tikrovėje, pradedate nuogi ir kupini vilties.
Gyvenimo pradžioje turite galimybę save sukurti iš naujo. Galite pasirinkti sau vardą, nuspręsti, kaip norite atrodyti bei ką norite daryti. Po valandėlės, praleistos mokantis pradedančiųjų saloje, galite pradėti savo kelionę po nuostabų „Second life“ pasaulį. Keliauti galima įvairiai - eiti, teleportuotis arba skirsti. Pastarasis būdas, be abejo, įspūdingiausiais.
Auganti bendruomenė. Jeigu manote, kad šis pasaulis yra tik primityvi tikrovės simuliacija, skirta nepritapusiems tikrovėje, klystate. 2003 metais “Linden” korporacijos sukurtame pasaulyje šiuo metu gyvena beveik 3,5 mln. žmonių bendruomenė, kas dieną pasipildanti beveik 15-30 tūkst. naujų narių.
Šią milžinišku greičiu augančią bendruomenę sudaro tikrai ne tik atsiskyrėliai. Priešingai - vis daugiau mūsų tikrojo gyvenimo persikelia į šia virtualią erdvę. „Second life“ jau kurį laiką veikia naujienų agentūra Reuters [http://secondlife.reuters.com/], įvairios radijo stotys bei televizijos. Žiniasklaidos milžinė CBS turi ambicingų tikslų padidinti savo auditoriją pradėdama transliacijas internete ir dėl to derasi su projekto kūrėjais. Savo salas šiame pasaulyje turi ir IT milžinės “Dell” , bei IBM.
Šių metų pradžia Antrajam gyvenimui atnešė nemažai naujovių. Prieš kelias dienas “Toyota” tikrajam pasauliui pristačiusi atnaujintą “Scion xB”, “Second Life” bendruomenei pasiūlė “Scion xD” modelį. Automobilis virtualioje erdvėje esančiame salone „Scion City“ kainuoja 300 Lindeno dolerių arba vieną JAV dolerį.
Didžiausia šių metų naujiena, be abejo, yra Švedijos užsienio reikalų ministerijos sprendimas atidaryti diplomatinę atstovybę virtualioje erdvėje. Žengti šį žingsnį Švedus paskatino noras populiarinti šalį jaunimo tarpe. Naujoji ambasada nors ir neišdavinės vizų, tačiau suteiks visą informacija kaip galima jas gauti realiame pasaulyje.
Sparčiausiai auganti ekonomika. Vienas iš Antrojo pasaulio išskirtinumų yra funkcionuojanti ekonomika. Čia, kaip ir tikrajame pasaulyje, galima ne tik leisti, bet ir uždirbti pinigus.
“Second Life” bendruomenėje yra ginamos autorių teisės į jų sukurtą intelektualinę nuosavybę, kas sudaro galimybę mainyti produktus, kurie yra ne kas kita, kaip elektromagnetiniai impulsai.
Maža to, Antrajame gyvenime naudojama valiuta - Lindeno doleris- gali būti lengvai konvertuojama į JAV dolerius. Valiutos biržoje “LindeX” , kur JAV doleriai mainomi į Lindeno dolerius, valiutos kursas svyruoja apie 270 Lindeno dolerių už 1 JAV dolerį. Vidutinė paros apyvarta – 200 tūkst. JAV dolerių.
Per parą virtualiame pasaulyje sudaromų sandėrių vertė jau viršija milijoną dolerių. 2006 metais „Second Life“ BVP viršijo 220 mln. dolerių. Keturių skurdžiausių pasaulio šalių BVP Pasaulio banko duomenimis 2005 m. nesiekė 200 mln. JAV dolerių. Visai neblogai virtualiai ekonomikai, kurioje prekiaujama vien nuliais ir vienetais. Itin sparčiai augant lankytojų skaičiui ir intensyvėjant prekybai, metinis virtualios ekonomikos augimas gali viršyti 100 proc.
Natūralu, kad taip sparčiai auganti ekonomika traukia nemažai įmonių iš realaus pasaulio. „Second Life“ itin masina drabužių pardavėjus. Apie 40 proc. visų sandorių vertės sudaro šių kompanijų pardavimai. Norintys pasižvalgyti po virtualią rinką visada gali užsukti į vieną didžiausių parduotuvių “SLBoutique”.
Virtuali kultūra. Antrajam gyvenimui daug žavesio suteikia ir aktyvus kultūrinis gyvenimas. Virtualiame pasaulyje galite sutikti daugybę mažiau ar daugiau žinomų menininkų. Virtualius koncertinius turus virtualioje erdvėje jau surengė Duran Duran ir Suzanne Vega. Neseniai įvyko ir U2 gerbėjų sukurtos grupės “U2 in SL” koncertas.
Savo knygą virtualiai bendruomenei pristatė ir vienas žymiausių šiuolaikinių JAV rašytojų Kurtas Vonnegutas. Intervių su juo įrašą galite rasti čia.
Straipsnis publikuotas alfa.lt.
Gyvenimas - tai žaidimas. Net ir po kelių dienų praleistų „Second life“ nėra lengva pasakyti, kas tai yra. Tai tikrai nėra žaidimas, kaip „World of WarCraft“ ar kiti panašūs projektai. Čia nėra princesės, kurią reikia išgelbėti iš drakono pilies, ar žemę puolančių ateivių. Tai tiesiog gyvenimas.
Viskas, ko norėjote, bet negalėjote padaryti savo Pirmajame gyvenime yra įmanoma Antrajame. „Second life“ - siurrealistinis ir intriguojantis virtualus pasaulis, kuriame kiekvienas gali kurti savo ateitį. Didžioji dalis žaidimo turinio yra sukurta būtent jo gyventojų.
Virtualus gimimas. Pradėti Antrąjį gyvenimą gana paprasta. Tereikia užsiregistruoti projekto tinklalapyje ir atsisiųsti mažą programėlę. Po kelių minučių neišleidę nė cento jūs jau pradedate naują gyvenimą. Kaip ir tikrovėje, pradedate nuogi ir kupini vilties.
Gyvenimo pradžioje turite galimybę save sukurti iš naujo. Galite pasirinkti sau vardą, nuspręsti, kaip norite atrodyti bei ką norite daryti. Po valandėlės, praleistos mokantis pradedančiųjų saloje, galite pradėti savo kelionę po nuostabų „Second life“ pasaulį. Keliauti galima įvairiai - eiti, teleportuotis arba skirsti. Pastarasis būdas, be abejo, įspūdingiausiais.
Auganti bendruomenė. Jeigu manote, kad šis pasaulis yra tik primityvi tikrovės simuliacija, skirta nepritapusiems tikrovėje, klystate. 2003 metais “Linden” korporacijos sukurtame pasaulyje šiuo metu gyvena beveik 3,5 mln. žmonių bendruomenė, kas dieną pasipildanti beveik 15-30 tūkst. naujų narių.
Šią milžinišku greičiu augančią bendruomenę sudaro tikrai ne tik atsiskyrėliai. Priešingai - vis daugiau mūsų tikrojo gyvenimo persikelia į šia virtualią erdvę. „Second life“ jau kurį laiką veikia naujienų agentūra Reuters [http://secondlife.reuters.com/], įvairios radijo stotys bei televizijos. Žiniasklaidos milžinė CBS turi ambicingų tikslų padidinti savo auditoriją pradėdama transliacijas internete ir dėl to derasi su projekto kūrėjais. Savo salas šiame pasaulyje turi ir IT milžinės “Dell” , bei IBM.
Šių metų pradžia Antrajam gyvenimui atnešė nemažai naujovių. Prieš kelias dienas “Toyota” tikrajam pasauliui pristačiusi atnaujintą “Scion xB”, “Second Life” bendruomenei pasiūlė “Scion xD” modelį. Automobilis virtualioje erdvėje esančiame salone „Scion City“ kainuoja 300 Lindeno dolerių arba vieną JAV dolerį.
Didžiausia šių metų naujiena, be abejo, yra Švedijos užsienio reikalų ministerijos sprendimas atidaryti diplomatinę atstovybę virtualioje erdvėje. Žengti šį žingsnį Švedus paskatino noras populiarinti šalį jaunimo tarpe. Naujoji ambasada nors ir neišdavinės vizų, tačiau suteiks visą informacija kaip galima jas gauti realiame pasaulyje.
Sparčiausiai auganti ekonomika. Vienas iš Antrojo pasaulio išskirtinumų yra funkcionuojanti ekonomika. Čia, kaip ir tikrajame pasaulyje, galima ne tik leisti, bet ir uždirbti pinigus.
“Second Life” bendruomenėje yra ginamos autorių teisės į jų sukurtą intelektualinę nuosavybę, kas sudaro galimybę mainyti produktus, kurie yra ne kas kita, kaip elektromagnetiniai impulsai.
Maža to, Antrajame gyvenime naudojama valiuta - Lindeno doleris- gali būti lengvai konvertuojama į JAV dolerius. Valiutos biržoje “LindeX” , kur JAV doleriai mainomi į Lindeno dolerius, valiutos kursas svyruoja apie 270 Lindeno dolerių už 1 JAV dolerį. Vidutinė paros apyvarta – 200 tūkst. JAV dolerių.
Per parą virtualiame pasaulyje sudaromų sandėrių vertė jau viršija milijoną dolerių. 2006 metais „Second Life“ BVP viršijo 220 mln. dolerių. Keturių skurdžiausių pasaulio šalių BVP Pasaulio banko duomenimis 2005 m. nesiekė 200 mln. JAV dolerių. Visai neblogai virtualiai ekonomikai, kurioje prekiaujama vien nuliais ir vienetais. Itin sparčiai augant lankytojų skaičiui ir intensyvėjant prekybai, metinis virtualios ekonomikos augimas gali viršyti 100 proc.
Natūralu, kad taip sparčiai auganti ekonomika traukia nemažai įmonių iš realaus pasaulio. „Second Life“ itin masina drabužių pardavėjus. Apie 40 proc. visų sandorių vertės sudaro šių kompanijų pardavimai. Norintys pasižvalgyti po virtualią rinką visada gali užsukti į vieną didžiausių parduotuvių “SLBoutique”.
Virtuali kultūra. Antrajam gyvenimui daug žavesio suteikia ir aktyvus kultūrinis gyvenimas. Virtualiame pasaulyje galite sutikti daugybę mažiau ar daugiau žinomų menininkų. Virtualius koncertinius turus virtualioje erdvėje jau surengė Duran Duran ir Suzanne Vega. Neseniai įvyko ir U2 gerbėjų sukurtos grupės “U2 in SL” koncertas.
Savo knygą virtualiai bendruomenei pristatė ir vienas žymiausių šiuolaikinių JAV rašytojų Kurtas Vonnegutas. Intervių su juo įrašą galite rasti čia.
Straipsnis publikuotas alfa.lt.
Subscribe to:
Posts (Atom)