Adolfas Hitleris – istorija perrašyta

„Adolfas Hitleris buvo pradėtas laukinės aistros naktį. Provincijos mergina Klara jautėsi pastūmėta pažadinti savo pusiau miegantį vyrą Aloisą Hitlerį ir paskatinti jį nepaprastam geismui. Pora nebuvo patyrusi nieko panašaus kaip tą 1888-ųjų liepos naktį, kuri buvo laukinė kaip „audra jūroje“.

Taip Adolfo Hitlerio sukūrimo sceną perkuria amerikiečių rašytojas Normanas Maileris. Novelė „Tvirtovė miške“ („The Castle in the Forest“), kurioje pasakotojas, buvęs SS karininkas, vardu Dietrichas, skaitytojui atskleidžia paslaptimis apipintą Hitlerio jaunystės istoriją, tikrai nėra jauno autoriaus noras išgarsėti skandalinga knyga. 84 metų knygos autorius yra vienas žinomiausių Amerikos rašytojų, įvairių apdovanojimų, tarp kurių net dvi Pulitzerio premijos, laimėtojas.

Knyga sukėlė nemažą pasipiktinimą Amerikoje ir Europoje, kur Hitlerio vykdyta politika dar gyva vyresniosios kartos žydų atmintyje. Temos pasirinkimas nustebino ir daugelį literatūros kritikų, kurie iškart pasirodžius knygai pasipylusiose recenzijose sutartinai teigė, kad N. Maileris į senatvę neprarado savo aštrumo.

Kaltinimų antisemitizmu autoriui pavyko išvengti dėl tos pačios priežasties, kaip ir Sachai Baronui Cohenui, vaidinančiam garsųjį kazachų žurnalistą Boratą ir dainuojančiam daineles apie žydų mėtymą į šulinį. Normanas Maileris yra žydų kilmės.

Mažasis fiureris

Hitleris knygoje daugiausia vaizduojamas dar vaikas, daugiau veikiamas nei veikiantis. Bet, žinoma, skaitytoją domina ženklai, prognozuojantys būsimo fiurerio iškilimą.

Ženklai yra dvejopi. Pirmiausia tai įtaka, sutrikdžiusi vaiko emocinį augimą. Emocinio žalojimo mechanizmas akivaizdus: žiaurios tėvo bausmės, kurios padvigubėja pabėgus jo broliui, vyresniosios sesers Angelos, kuri kartais gali būti užjaučianti ir geidžiama, žeminamai vadinamas mažu smirdžiumi.

Antra, ženklai, nurodantys į būsimą demagogo ir diktatoriaus karjerą. Nesuvaldomo politinio blogio portretas atskleidžiamas mažojo Hitlerio, vieno miške riaumojančio ant medžių ir rodančio savo balso galią, bei paauglio Hitlerio, iš širdies studijuojančio nacionalisto istoriko Heinricho Treitschke‘o darbus, paralelėmis. Parodomas ir bažnytinio choro choristas Hitleris, sujaudintas pirmą kartą jausdamas ritualizuotą galią, įkūnytą vienuolyno abato asmenyje. (Autorius papasakoja ir apie svastiką, buvusio abato simbolį, iškaltą ant akmeninių vienuolyno vartų.)

Faktai ar autoriaus fantazija

Dalis „pranašiškų“ Hitlerio vaikystės fragmentų knygoje yra paremti istoriniais šaltiniais, dalis yra sugalvoti, tačiau labai tikėtini. Dar kiti fragmentai yra akivaizdžiai išgalvoti, o tai knygos tikrai nepuošia.

Knyga kartu paverčia istoriniu šaltiniu, nors tai neįprasta novelėms – pateikiamas literatūros sąrašas. Autorius nurodo visus šaltinius, kuriais rėmėsi rašydamas knygą. Vis dėlto šis moksliškumas neturėtų apgauti. Ypač mažiau apie Hitlerio gyvenimą žinantiems skaitytojams gresia būti suklaidintiems šios dokumentiškumo fikcijos.

N. Maileris, rodos, tyčia lenda į mažiausiai ištyrinėtas sritis. Hitleris visada norėjo savo kilmę išlaikyti paslaptyje ir atrodyti tarsi siųstas likimo politinis genijus, iškilęs iš niekur. Niekas neturi žinoti, „iš kur aš esu ir kas buvo mano šeima“, įsakė jis 1930 m. Jo protėviai buvo kuklūs kaimiečiai iš miškingosios Austrijos dalies netoli sienos su Bohemija.

Iki galo nėra žinoma, kas buvo Hitlerio senelis iš tėvo pusės. Spekuliacijos, kad tai galėjo būti žydas iš antro pagal dydį Austrijos miesto Grazo, netgi paskatino SS vadovą Himmlerį 1942 m. rugpjūtį ieškoti Hitlerio šaknų. Gandų tikrinimas nedavė rezultato, tačiau tapo atspirties tašku N. Maileriui. Novelės pasakotojas, buvęs esesininkas, prisimena, kaip Himmlerio įsakymu vykdė tyrimą Austrijoje. Tai paaiškina, kaip pasakotojas gavo visą šią informaciją bei kodėl jam žinomos dabartiniams istorikams neprieinamos paslaptys.

Istorijos peržiūrėjimas

Knygos pasirodymo sukelta diskusija paskatino svarstymus, kad galbūt laikas peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir atsisakyti kai kurių tabu. Štai visai neseniai vienas Vokietijos istorikas pasiūlė perleisti garsiąją Hitlerio knygą „Main Kampf“ („Mano kova“).

Istorikas pasiūlė „Mein Kampf“ oficialų leidimą naudoti kaip prevencinę priemonę prieš neonacius, kurie dabar gali interpretuoti šį veikalą kaip nori.

Horsas Mölleris, Šiuolaikinės istorijos instituto Miunchene direktorius, nori matyti Hitlerio veikalą, perleistą akademiniu formatu su išsamiais komentarais. „Kol nėra prieinamas kruopščiai paaiškintas „Main Kampf“ leidimas, nebus galo dažnai primityvioms spekuliacijos apie tai, kas ten parašyta“, – teigia istorikas.

Kiti vokiečių akademikai šį pasiūlymą vertina labai kritiškai. Wolfgangas Benzas, Antisemitizmo tyrimų centro direktorius, išvadino šią idėją absurdiška. Anot jo, neįmanoma paaiškinti 800 puslapių Hitlerio monologo apie iškreiptai suvokiamą pasaulį. „Po kiekvienos eilutės reikėtų rašyti, kad čia Hitleris yra neteisus, o štai čia Hitleris visiškai nusišneka ir t. t.“, – mano antisemitizmo specialistas.
Hitlerio istorijos pasakojimas bei Antrojo pasaulinio karo istorijos vertinimas visada buvo prieštaringas. Austrų istorikas Friedrichas Heeras yra perspėjęs vengti „metafizinių“ Hitlerio elgesio paaiškinimų, nes taip jis pašalinamas iš istorinės atsakomybės srities. Taip istorikas, pats būdamas katalikas, reagavo į 1945 m. popiežiaus Pijaus XII kalbą apie „Šėtono pasireiškimą nacionalsocializme“. Šis perspėjimas išlieka aktualus ir šiandien.

Straipsnis publikuotas alfa.lt.